“Bioetikos“ terminas vartojamas jau daugiau nei tris dešimtmečius, o jo autorius - amerikiečių mokslininkas V. R. Potter, siekęs atkreipti dėmesį į technologinio progreso keliamas etines prieštaras ir net grėsmę žmonijos išlikimui. “Bioetika” etimologiškai kildinama iš dviejų graikiškų žodžių – “bios”, reiškiančio gyvybę, ir “ethike”, reiškiančio papročius, dorovę. Tad pačia plačiausia prasme bioetika galėtų būti laikoma disciplina, nagrinėjanti etinius, filosofinius, teisinius bei socialinius-kultūrinius gyvybės ir sveikatos mokslų bei su jais susijusių technologijų aspektus. Siekiant apibrėžti bioetikos nagrinėjamų svarbiausių problemų lauką, neabejotinai tenka paminėti klonavimo, žmogaus kamieninių ląstelių ir genomo tyrinėjimų, žmogaus audinių ir organų transplantacijos, nepakankamo resursų skirstymo, biomedicininių tyrimų su žmonėmis, eutanazijos, nėštumo nutraukimo, dirbtinio apvaisinimo keliamas etines problemas.

Bioetikos aktualumą šiandieniniame pasaulyje liudija ne tik visuomenės diskusijos ir žiniasklaidos dėmesys genetikos, kamieninių ląstelių tyrimų, transplantacijos, gyvybę palaikančių dirbtinių technologijų taikymo etikos problemoms, bet ir tarptautinių organizacijų dėmesys: Europos Taryboje jau daugiau nei dešimtmetį veikia Bioetikos komitetas, parengęs Bioetikos konvenciją ir jos papildomus protokolus, Europos Komisijoje dirba Mokslo ir biotechnologijų etikos grupė (EGE), UNESCO įsteigė tarptautinį Bioetikos komitetą, inicijavusį Visuotinės bioetikos normų deklaracijos atsiradimą ir aktyviai propaguojantį etinių mokslo keliamų problemų svarbą.

Atnaujinimo data: 2024-01-03